švabėti

švabėti
švabė́ti, švãba, -ė́jo intr., tr. NdŽ, Ms, Slnt 1. tylomis, pusbalsiu kalbėti, šnibždėti, švabždėti: Senis švãba poterius prie pečiaus J. Švãba sau po nosia, nė girdėt negalì Jrb. Neduosiu namų griaut! – švabėjo senoji. – Peliksiuko mirštant taip prisakyta J.Balt. Apklaidinimas toks buvo baisus, kad švabėdamas ir bekalbėjo parejęs numie M.Unt. 2. tuščiai kalbėti, plepėti: Bobai tik švabėti… Žd. Juozas, nuejęs pri bobų, švãba ir švãba, švãba ir švãba Bt.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • švabalioti — švàbalioti, ioja, iojo Grk žr. švabėti 2 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • švabždėti — švabždėti, švãbžda, ėjo 1. J, DŽ, NdŽ, VŽ1905,234 žr. švabėti 1: Jam švãbžda į ausį Skr. Rožančių švãbžda [bobelė] i svetimą pievą gano (rūpinasi kitų reikalais) DūnŽ. Slaptu kaži ką švãbžda Rdn. 2. intr. būti guriam, šiugždėti: Plyta švabžda …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žvabėti — 1 žvabėti, žvãba, ėjo tr. neaiškiai tarti, švabėti: Nesupratau, ką tas senis žvabėjo Slnt …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”